Nenormalaus teatro trupe prisistatantis Teatronas, skaičiuoja jau keturioliktus savo gyvavimo metus. Per šį laiką internetuose atsirado daug straipsnių apie spektaklius, festivalius, strateginius planus, bet visa tai labai rimta. Tad dalinamės nerimtu interviu su Teatronistais: Arnu Ašmonu, Kristina Marija Kulinč, Matu Dirginčiumi, Džiugu Kunsmanu, Milda Jonaityte, Mantu Pauliukoniu ir Juliumi Žalakevičiumi.
Trupė „Teatronas“ įkurta dar 2009 m. Kada ir kaip Jūs prisijungėte prie jos? Kaip tai įvyko? Koks pirmas spektaklis kuriame vaidinai?
Arnas Ašmonas: Prie Gildo chebros – Teatrono prisijungiau, jei neklystu – 2018 m. Džiugui Kunsmanui išvykus į Italija studijuoti. Gildas ieškojo aktoriaus kuris galėtų jį pakeisti ir pakvietė mane! Taip ir atsidūriau pirmuose spektakliuose: „Kas prieš karą, pasiduokit“ ir „Pasimetimas“.
Kristina Marija Kulinič: Pirmą kartą prisijungiau gal 2015 m. (visiškai neatsimenu tikslių metų), kai trupė statė „Ipolitą“. Tuo metu studijavau vaidybą, o Teatrone vyko atranka į šį spektaklį. Praėjau atranką, pastatėm spektaklį. Buvo labai smagu. Dabar čia dirbu kaip pjesių autorė, dramaturgė. Gildas vis pasiūlo prisijungti, aš mielai sutinku. :)
Džiugas Kunsmanas: Mane į trupę pakvietė tuo metu buvęs kursiokas ir Teatrono dalis Valerijus Kazlauskas, trupė statė spektaklį „Kas prieš karą pasiduokit“ jiems trūko aktorių, taip gavau šansą išsibandyti. Sunku buvo, visai ne taip įsivaizdavau „teatrą“ maniau kad būsiu talentas be pastangų, o gavosi priešingai, bet trupė vis tiek priėmė, palaikė ir rūpinosi.
Milda Jonaitytė: Jei gerai pamenu prie trupės prisijungiau 2017 metais, dar studijuodama, Gildas ieškojo kas galėtų pakeisti tuo metu išvykusią Mildą Naudžiūnaitę spektaklyje „Kas prieš karą pasiduokit“. Vėliau Milda grįžo, tada aš perėmiau kitą spektaklio personažą. Ir taip užsisuko viskas toliau.
Mantas Pauliukonis: Prisijungiau prie trupės 2022 kartu su Kasparu Varanavičiumi po spektaklio „Titas“ premjeros. Gildas mus įšventino su golfo lazda bare „Shinzo“. It was a scene. O pirmas spektaklis kurį vaidinau buvo „Kandidas arba Optimizmo mirtis“, ten buvau įvestas kaip Mato Dirginčiaus dublis.
Julius Žalakevičius: Tiesiog pakvietė mano kursiokė Vilma Raubaitė. Pasakė situaciją. Apie aktorius kurie vaidins, apie Gildą. Aš nieko nežinojau apie Teatroną, bet paskui pamilau iš visos širdies visus aktorius ir kūrėjus.
Matas Dirginčius: Prisijungiau prie Teatrono 2018 m. Jaunimo teatre repetavome K. Dehlholm spektaklį „Broliai Liūtaširdžiai“, kuriame susipažinau su Karoliu Kasperavičiumi. Karolis mane supažindino su Gildu, nes tuo metu Teatronas ieškojo aktoriaus „Otelo“ pastatymui . Bet Gildą atsimenu iš dar anksčiau - kai dar buvau moksleivis, dvyliktoje klasėje. Galiu pacituoti mūsų patį pirmą susirašymą messengeryje (2015 05 18):
Matas: Tiesiog norėjau pasakyti, kad labai patiko spektaklis „Aukso žirgas“ teatro ceche . Įdomūs režisūriniai sprendimai. Būtų įdomu dar kartą pažiūrėti su titrais!
Gildas: Dėklui, malonu, kad patiko :) su titrais bėda visada, ar jie yra, ar nėra :D
Matas: Dar norėjau vieno dalyko pauklaust (cituoju su gramatinėmis klaidomis siekdamas išlaikyti istorinę tiesą) kur buvo vieta, kai jojo į stiklo kalną su vario žirgu ir vario rūbais - kodėl sam (istorinė tiesa) sutrukdė mada ir pavasario dvelksmas?:D
Gildas: Trukdė ne jam, o „žirgui“, kuris jį nešė ;D
Matas: everything makes sense now, aciu:D (atsimenu, kad šiaip tai nesupratau, bet kažkaip gėda buvo toliau klausinėti ir pasirodyti nesupratingu)
Kodėl esi Teatrone? Kuo Tau brangus buvimas čia?
Arnas Ašmonas: Na, aš trupėje jau 5 metai. Kodėl vis dar čia? Pažiūrėkit „Kandidas arba Optimizmo mirtis“! Būtent dėl tokios crazy'ovos atmosferos, energijos ir nuotaikos aš čia, su tokiais pat nenormaliais kolegomis. Laikas Teatrone brangus tuo, kad net ir šūdinose situacijose mes mokame skaniai pasijuokti, ir nebijom pasityčioti iš savęs. Toks jau tas Teatronas.
Džiugas Kunsmanas: Pirmiausiai tai nuo čia prasidėjo mano kūrybinis kelias, todėl ir norisi palaikyti ryšį. Bet to, manau kad tai atviriausia trupė Lietuvoje, kur vertinami ir skatinami skirtingi įgūdžiai, nuolat vyksta permainos ir tobulėjimas, tai įdomu kur viskas pakryps toliau.
Milda Jonaitytė: Manau, atsakymas labai paprastas. Teatronas tai žmonės su kuriais malonu pildyti visas tas keistas idėjas.
Kokius kūrybos bruožus, būdingus Teatronui išskirtum?
Arnas Ašmonas: Vienas esminis ir, manau, svarbiausias kūrybinis bruožas yra tai, kad mūsų trupės žmonės, vienas kitą supranta beveik iš pusės žodžio, sutampa humoro jausmas, todėl kurti tuos mūsų vadinamus nenormalius spektaklius yra vienas malonumas, o kūrybinis procesas atneša daug juoko :D
Kristina Marija Kulinič: Man čia patinka atmosfera ir laisvės jausmas. :)
Matas Dirginčius: Nekonvencionalumą, autentišką temų pasirinkimą ir „nerimtumą“
Džiugas Kunsmanas: Humoras, kuris leidžia prieiti prie sunkesnių temų, palengvina sunkų darbą ir primena kad ne į viską reikia žiūrėti taip rimtai.
Milda Jonaitytė: Sakyčiau, kad kūrybos bruožai spontaniškumas ir užsispyrimas, nes kartais nenormalios idėjos šauna labai netikėtai, bet kažkodėl mes pasiryžtam jas išpildyti iki galo.
Mantas Pauliukonis: humoras, ironija. Bet labiausiai man patinka jog Teatronas yra labai žemiškas teatras, be kažkokių didelių pretenzijų į "meną, meną". Bet ir nėra „pigus“ skonio prasme.
Julius Žalakevičius: Savita kalba, va tokia kalba ir yra Teatrono, o dar svarbiausia, kad visa trupė –draugai.
Kokį spektaklį, režisuotą Gildo Aleksos, rekomenduotum pasižiūrėti žiūrovui? Nuo ko jam reikėtų pradėti Teatrono pažinimo kelią?
Arnas Ašmonas: Pasikartosiu, manau norint susipažinti su mumis – Teatronu, reikėtų apsilankyti „Kandidas arba Optimizmo mirtis“. Tai galėtų būti Teatrono autografas. Išskirtinis spektaklis kuris trunka apie 2 val. o pjesė yra maždaug pusės puslapio. Labai kviečiu!
Kristina Marija Kulinič: Būsiu šališka – „Sodra, mon amour“.
Matas Dirginčius: Manau, kad galbūt stipriausią Teatrono „esenciją“ galima užčiuopti spektaklyje „Kandidas arba Optimizmo mirtis“, o pratęsti su „Otelu“. Sakyčiau, kad tai du kraštutiniai dabartinio repertuaro poliai!
Džiugas Kunsmanas: Manau, kad tai priklauso nuo paties žiūrovo. Jauniesiems tinkamiausias būtų naujausias Teatrono spektaklis – „80 pasaulių per vieną dieną“, o vyresniems – Teatrono spektakliai yra atviri visiems, todėl rekomenduočiau išsirinkti pagal temą ar kontekstą kuris šiuo metu atrodo artimesnis pačiam žiūrovui.
Milda Jonaitytė: Iš tikrųjų, manau, kad visai būtų naudinga žiūrėti Teatrono spektaklius chronologine eiga. Nes su tais spektakliais, mes kartu augom ir galima pamatyti šiokią tokią evoliuciją.
Data: 2023-02-26 13:39:18
Autorius: Kotryna Žemaitytė-Kuskienė
