Lapkričio 9–10 d., Klaipėdoje ir Vilniuje, teatro trupė Teatronas pristatys naujausią savo darbą – šiuolaikinio cirko ir teatro spektaklį apie mirties baimę „Itch“. Spektaklis nesiekia graudinti, tačiau kalba apie neapčiuopiamas viena po kita ar keistu mūsų pačių elgesiu besislepiančias baimes. Spektakliui paspirtį davė Irvin D. Yalomo knyga „Žiūrėti į saulę. Kaip įveikti mirties baimę“. Joje psichoanalitikas kalba apie savo pacientus, kurie turėjo užslėptą mirties baimę.
Tai pirmasis Teatrono naujos kūrybinės krypties – jungti teatrą ir šiuolaikinį cirką – spektaklis. „Sujungiant teatro ir cirko dramaturgijas, precedentai parodo, jog dažniausiai nukenčia bent viena iš šių meno šakų. Arba cirkas tampa teksto iliustracija (dažnas atvejis Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje), arba teatras tampa mėgėjiška cirko menininkų išraiška. Mes, sujungę menus, bet atskyrę menininkus, siekėme išlaikyti profesionalumą ir menų savarankiškumą. Tai iš vienos pusės padeda padidinti šiuolaikinio cirko prieinamumą, nes lietuvių žiūrovai dažnai ieško prasmių ir reikšmių šokio ar cirko spektakliuose, o teatras yra gana pažįstama jiems priemonė, atvedanti į šiuolaikinio cirko pažinimą,“ – sako spektaklio režisierius Gildas Aleksa.
Scenoje aktorė Milda Jonaitytė, akrobatas Džiugas Kunsmanas ir žonglierius Kasparas Bujanauskas. Pastarasis yra pirmasis Lietuvoje menininkas, kuris nuo trejų metukų užsiėmęs klasikinio cirko disciplinomis, tęsia profesinį kelią šiuolaikinio cirko srityje. K. Bujanausko kūrybinė biografija yra tas tiltas, sujungiantis abi cirko atšakas, kurį statyti ir siekia Teatronas.
Spektaklis kurtas trijose šalyse: Portugalijoje, Švedijoje ir Anglijoje. Premjera Londone – šiuolaikinio cirko namuose Jacksons Lane – yra ypatingas trupės pasiekimas. Pasak G. Aleksos daugeliui žiūrovų tai buvo pirmoji pažintis su lietuvišku cirku ir šis spektaklis tapo savotišku rodikliu: „Aišku, tai didžiulė atsakomybė, bet tuo pačiu pristatyti jauniausią scenos meną, kilusį iš gilių teatrinių tradicijų šalies, gaunasi kažkas panašaus į itch’ą,“ – juokiasi režisierius.
Kalbėdamas apie kūrybinį procesą G. Aleksa pastebi, jog nuolat renkasi žmones ne dėl galutinio rezultato, o dėl galimo įdomaus proceso. „Tema yra apie sunkiai apčiuopiamą jausmą, nuojautą, baimę, pasąmonę, o pasikviečiau dirbti žonglierių, akrobatą be partnerio ir aktorę,“ – pasakoja menininkas. „Žinau tai, jog yra žiūrovų, kurie jaučia nesuprantantys šio spektaklio „iki galo“. Bet tai yra todėl, kad mes stengiamės cirko ir teatro kalba pasvarstyti apie tai, kas nenusakoma žodžiais. O kai žiūrovas ne viską gali sau paaiškinti ir lieka su nuojauta apie tai, kas rodoma scenoje, kartais gali būti nejauku likti su nepaaiškinamu jausmu. Dar kelias dienas po pasirodymo galvojantys apie spektaklį žiūrovai leidžia suprasti, kad tikslą, nors ir keistomis priemonėmis, pasiekėme. Visa tai žinodami, linkime žiūrovui ne mėginti viską suprasti, o įsileisti spektaklį tokį, koks jis yra,“ – kviečia režisierius.
Data: 2024-11-09 11:13:26
